PRIĖMIMAS

Kas mane stabdo nuo atsivėrimo gausai? Įsitikinimai. Pirma ir dažnai pasitaikanti priežastis yra ta, kad aš tiesiog to nenoriu. Bet ar gali būti tikras noras gyventi iš trūkumo? Mus stabdo baimės. Visi turime įsitikinimų apie pinigus, apie gausą, prabangą ir gerovę. Skirkime laiko juos pamatyti, pastebėti, padėkoti jiems ir nustoti jais tikėti. Na pavyzdžiui, tikiu, kad jeigu turėsiu daug pinigų, mane apvogs. Padėkoju šiam įsitikinimui ir leidžiu sau patikėti, kad man saugu turėti dideles pinigų sumas. Ir taip po truputį, palengva, peržiūrėjus savus įsitikinimus, aš atsiveriu gausai.

GAUSA

Iš tiesų gausa visada egzistuoja, jos nereikia sukurti. Visatoje nėra trūkumo, jis egzistuoja tik dėl žmogaus ego. Norėdami pasitvirtinti sau šią tiesą, kiekviename žingsnyje pastebėkime gausą. Eidami keliu, pamatykime nesuskaičiuojamą galybę smilčių, pakėlę naktį akis į dangų – begaliniai didelį skaičių žvaigždžių. Medžiai puošiasi lapų gausa. Pievose žydį daugybė gėlių. Žolės lapelių tiek daug, kad net nesugalvotum jų skaičiuoti.

O ir mes patys sudaryti iš gausos. Ar žinai kiek plaukų ant Tavo galvos? O iš kiek ląstelių sudarytas Tavo kūnas?

PASITIKĖJIMAS

Dvejonės ir nepasitikėjimas mus skiria nuo pačių nuostabiausių dalykų. Mes stabdome gausą, atsisakome dovanų. Nevertumą pavadinę kuklumu, mes neimame to, ką mums siūlo. O kas, jeigu patikėčiau, kad aš turiu užtektinai resursų: išminties, stiprybės, drąsos?

Pastebėkime baimes, neneikime jų, leiskime joms būti. Priimkime visas savo emocijas, visus jausmus ir neribotą gausą į savo gyvenimą.